apversti


apversti
apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, 77, , NdŽ, padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt. Apìvertėm arklį ant šono Km. Kareiviai vežimą àpvertė ir paliko, o obuolius pasidalino Plšk. Vaikas pastūmė kėdelę su pieno puodu i àpvertė Pln. Viską apver̃syt [alkūne], šmūkšt apsukau Pj. Paršai bestumdydami lovį apver̃čia JT385. Žlabą tik viturkšt ir apìvertė [teliokas] Plvn. Apìverčiau kalavartą ir nusgandau, kaip papoškėjo Šmn. Ėjo, žmonės apìvertė ir sulaužė koją Všn. Žibt apìvertė, ir negaliu paskelt Dbk. Trijų keturių metų vaiką žąsinas an žemės àpverta End. Lapinas norėjo pasprukt, bet užsikabinęs už pakojų nuvirto ir apvertė skobnis V.Krėv. Velnias supyko ant žmogaus, apvertė stalą su valgymais LTR(Pp). Tarnas, eidamas pro šalį, būk (orig. bun) tai iš netyčių ažkliudė su skvernu ir brūkš – apivertė praustuvę BsPII301. Ką tu eisi: toks vėjas, da apver̃s Jrb. | Ožinis vė[ja]s an vandens tujau àpverta [laivelį], jeigu nepasidabosiat Prk. Bangos (nj.) baisiausios i laivą àpverta Plng. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD14. | Apìvertė miške su ragelėm tą tėvą ir jau paliks (ps.) PnmR. ^ Ir mažas kupstas vežimą apverčia prš. Kur tai regėta ir girdėta, kad šašas vežimą apverstų! J.Mik. | refl.: Tas sklepas apsìvertė durimi apačion LzŽ. Kad šveis šeiminykas par kojas, tuoj apsiver̃si Bsg. Ant burnos apsìvertė ir įburbuliavo į purvyną Jrb. Patamsy važiuodamas motociklu apsìvertė Krs. Teip smagiai nevažiuok – apsver̃sme Aln. Atbulai apsiverst Ch1424. | Laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl. Laivelis tuojau apsivertė apačia aukštyn, tėvas manė, kad sūnus prigėrė J.Balč. Valtė negavo kniūpsčia apsiver̃sties Kin. Senelis su senele apsivertė su lovele LTIII447(Sln). 2. tr. B, S.Dauk, L išgriauti, išlaužyti: Pagrauju, apverčiu SD196. Tvoras apver̃čia, langus išdaužo [berniokai] LKT258(Ps). Audra nudengė [daug] stogų, apvertė tvorų, išlaužė telegrafo stiebų prš. Bet tu jų deivus (stulpus) apversk ir išardyk BB2Moz23,24. Eš dangų ir žemę pakrutinsiu bei sostus (suolus) karalystų apversiu BBAg2,21–22. Pardavėja nedavė kareiviams saldainių, tai kareiviai apvertė tą kioskę Plšk. Namą maž apver̃s kada Ad. Kad geras vėjas – i apver̃s [nameliūkštį] Mžš. Teipo eš tą sieną apversiu, kurią jūs netikusiu kalkiu išlaistėt BBEz13,14. Kitur esą sodžiai ir miestai audrų apversti LMD(Sln). Mistras gulė į Žemaičius ir tenai apygardas Raseinių apvertė S.Dauk. Miestą apversti N. Tada davė ponas lyti sierą ir ugnį ir apvertė (išpūstijo) anus miestus BB1Moz19,24. Dievas apvertė Sodomą ir Gomorą su jų susiedais …, jog niekas joje negyventų, nei žmogus tinai būtų BBJer50,40.prk. įveikti, nugalėti: Tavo dide šlove tu priešnykus apvertei BB2Moz15,7. 3. tr. S.Dauk, Rtr, Ėr, Skdt, Užp ariant aprausti žeme, užpilti žemėmis: Rugieną, mėšlus apver̃sti 1. Pasėja avižas i apver̃čia plūgu Klt. Senybos žmonės sakydavo: trąšas išvežei i apìvertei, tai tada gerai Švnč. Plūgu negali apver̃st – kokia veja! Klt. Tus ražus (ražienas) apver̃sdavo ant supuvimo Plšk. Vagos neàpverti – nieko negausi Žv. Dabar kai su plūgu apver̃čia, tai nei vienos bulbos nesimato Kpr. Bulvių neapver̃čia, su girtais toks i darbas Jrb. Anksčiau [bulbos] išdygsta, kap žagre neàpversta Brb. [Ardamas] apvertęs visus kelmus, visus kadagius į apačią LMD(Sln). Ariant plūgu, derną àpverčia, o arklu ariant derną tik išdrasko . Daba su plūgu apver̃čia giliausiai tą visą trąšą Mšk. Palyčia – kur žemę àpverčia Dv. Apverčiamasis plūgas . Plūgeliu apver̃čia labai, o žagre tik ravelius daro Ml. | refl.: Ir žolės visos apsìverčia į apačią [ariant plūgu] Mšk.aparti: Kaip apversì žagre, geriau išsikruta [žemė] Slk. Visa žemė arama, visą àpvertė Nv. Gal per tris dienas visus šituos kalnus apìvertė Ob. 4. tr. SD301, H, R377, 506, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, , NdŽ, , DrskŽ viršutinę pusę sukeisti su apatine: Any nuej[o], tą akmenį àpvertė LzŽ. Padeda àpverstą kepalą, kad pluta neatšoktų Ssk. Blyną reikia apver̃st in kitą šoną Dv. Viena pusė [kepamos bulvės] pradės apgelsti, apruduoti, kitą tujau apver̃sma Kl. Àpverčia [pradalgę] ir sausas [šienas] kap cukrus Drsk. Klaimą ištiesia, apkulia, apver̃čia šiaudus Kvr. Niaugi, išdžius tokioj šlapumoj! Apìverti in kito šono – vė šlapias [šienas] Švnč. Apkulia, pakrato, juos (javus) apver̃čia į kitą pusę Bsg. Kai nukulia vieną eilę, reikia apver̃st tie surišti pėdai Imb. Jei dideli [linų] pėdai, atleidi [įveržtą] pėdą, àpverti i vėl įverži, nu i šukuoji Kl. Ir àpverčiau žalią liną JD251. Apvertì pėdus, kitą pusę da perkuli Pl. Žirnių nereikėdavo rišti, apver̃sdavo su šakutėms LKT68(Pp). Vieną [pėdo] šoną apmuš – apver̃čia an kito šono Pb. Apver̃si antreip, išpurtinsi – i vėl suksi [milą] Žlb. Apìvertė akėčią an kitos pusės, tada i nuveža Smal. Paprašyk jį akėčių apversti J.Jabl. Kad kanapės augtų, reikia išakėjus neapverst akėčių LTR(VšR). Laša kraujas iš apversto delno, laša kraujas iš drebančių pirštų B.Braz. Jei sapnuosi apie kurią nors panelę, tai nubudęs apversk pagalvį, tai toji panelė sapnuos apie tave LTR(Nj). | Apvertus sudėtinius [muzikos] intervalus, gaunami paprastieji intervalai .
apverstai adv. D.Pošk. apverstinaĩ adv.; D.Pošk.apsukti: Pustyklė pustyt dalgį – apivertei kitu galu ir vėl pustai Aps. Mes sau brakš, àpvertam antreip vežimą Als.Ėr išsklaidyti, kad geriau džiūtų: Nueinu su puodeliu uogaut, šieną apver̃tus Lb. Sviesto, duonelės, pieno [užvalgysim] i bėgsiam tujau, tą šienelį apver̃siam Žd.LTII126(D.Pošk) atskleisti (puslapį): Lapą apver̃sti K. Laišką (lapą) apver̃sti .apvožti dugnu į viršų (ppr. indą): Apver̃skie puodą in tvoros OG391. Dar po vieną išgersma ir kieličkas apversma (d.) S.Dauk. Stiklainiai apverčiami dugnu aukštyn ir taip laikomi, kol ataušta .pavožti, apdengti (ppr. slepiant ar ieškant): Ana jį ėmė po loviu àpvertė po laška ir laukia, kol ateis znokorius LKKII228(Lz). Kiaušinį apver̃sdavo su puodu (ieškodami vietos šuliniui) Pv. Aš tave, – pelelė sako, – apversiu po loviu DvP234. | refl.: O ketvirtasis [ožiukas] paspėjo po puodu apsiverst LTR(Dv).
5. tr. Dv paristi, paversti ant kito šono: Didelio (sunkaus ligonio) nei paverst, nei apver̃st DrskŽ. Maž dešims rublių duosi, niekas i in šono apver̃st nenores [sergančio] Klt. Nebepaveikiu, pirma vieną galą apverčiù, tada kitą galą (apie sergantį tėvą) Kpr. | Pastargalio neapìverčiau – teip sopėjo Ukm. | refl. Sut, N, K, L, Š, , NdŽ: Kiloja ją vyrai, negali pati apsver̃st Klt. Sūnus apsivertė savo lovelėje I.Šein. Pats savę neapsìvertė, pats nepaskėlė Grv. Nei pasremt, nei atsiverst, nei apsiver̃st ant šono, kniūbsai kniūbsai teipos Pl. Kada lovoj apsivertì, tai kolei kvapą atgauni Všn. Parlyžav[o], jai nesekėj[o] ir apsver̃st Vs. Virpt i apsver̃čia pats (vaikas) in pilvo Klt. Man net pasivaideno – jis apsivertęs karste V.Krėv. Meška apsìvertė an kito šono Mlk. Aukštieniekas apsver̃čia ir guli Pb. Kurapkiukai nagas suleidžia lapan ir apsiver̃čia [kilus pavojui] Ob. Tarsi pliauska apsiverčia stambi lydeka, kyšteli margą uodegą ir vėl neria į sietuvą sp. ^ Kas moka, tas ir miegodamas apsiverčia PPr371(Pns). Tingi ir ant kito šono apsiver̃st JT414. Apsivertė kaip meška po laužu KrvP(Ašm). Apsivertė ant antro šono kaip meška po pusiaužiemio LTR(Grk). Jis kape turi apsiver̃st tą girdėdamas Smln.refl. užimti nenormalią padėtį (apie vidaus organus): Tiek gela, must jau grobai apsìvertė Trk. Rausva migla aptraukė Adomui akis. Viduriuose kažkas apsivertė, ėmė lipti gerkle aukštyn J.Avyž. Man tik uždrebėjo širdis, net išsigandau, tarytum visame kūne kas apsivertė A.Mišk. Ir jai skaudžiai susopėjo krūtinėj. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon.refl. euf. gimdyti: Gal jau apsìvertė moteris? Ukm. 6. refl. persiristi (ppr. per galvą): Tai kaip kits man davė kūju, tai net kelias eiles apsiverčiau BsPIV259. Iš didelio sumišimo bebėgdamu ant gubos užlipo, tą gubą parvertė, pačiuodu parvirto, kūliais apsivertė . Piršlelis iš džiaugsmo net kūliais apsivertė (ps.) J.Avyž. Kai davė – trims kūliaĩs apsìvertė Rg. Taip vežimas virto, kad žmogus krisdamas dudkūliaĩs apsìvertė J. | prk.: Kitaip tarus, žemei reikia apsiversti kūlvertomis 365 kartus per metus Blv. 7. tr. persiūti kita puse (ppr. drabužį arba jo dalį): Šitą suknelę apìverčiau an kito šono, o šito jau baigias Ant. Kalnierių apverčiau [marškinių] Ėr.refl. tr. išorinei pusei pasikeisti vidine: ^ Kap apsìverčia rankovė, tep ir meilė DrskŽ. 8. tr. 1 (kuo) gausiai (ppr. be tvarkos) apkrauti, pridėti: Stalas àpverstas, kaip pyragas paukštėtas End. Asla apversta supuvusiais šiaudais – beliko tik griūti ir užmigti M.Katil. Mes parisma jį (drąsuolį), kupečiu apver̃sma LKT128(Trg). Du davėjai mynėją apver̃čia Gsč. Arkliai apversti dobilais lig ausų Upt. Ta kėdė apverstà knygoms, popieroms Vl. Stalas buvo apverstas popieriaus lapais . Žemė aplink bjauriai ištrypta arklių, apversta mėšlu M.Katil. | prk. 1, Vkš, Drsk, Ėr: Bobos buvome àpverstos darbais, ir pjaut javas sekėj[o] Azr. Àpvertė vyrą reikalais, butelis ne galvo[je] – trobikę remas Krš. | refl. Jrb, Jnš, Vkš: Laikraščių apsiver̃tęs, skaito i skaito Krš. Neapsiver̃si šienu, jei nebūs lytaus Dr. Apsivertėm pernai bulvėms, bet žiemą paršalo visos Šts. I Petris buvo apsiver̃tęs su tokiais rugiais Krtn. Mažai ko turì, tiktai knygums apsiver̃tęs Krš. Ji vis dirbdavo dirbdavo, apsivertusi šimtais etiudų ir eskizų V.Bub. | prk. 1, Rs, Šts, Jnš, Rd, Skrb, Pn, Vrn: Rudinį visi y[ra] darbais apsiver̃tę Vkš. Tik vieną dienukę nebuvau namie ir darbais apsìverčiau LKT374(Rdm). Apsiver̃tę darbų, ir akių nesregi Drsk. Darbais apsiver̃tęs, ka i pakaušio nematyti Krš. Piningais apsiver̃tęs, veizėk, ka vagys nepasektų (juok.) Krš. Šimtais apsiver̃tęs GrvT74. Vaikai apsìvertas turtais, tėvų nebmato Krš. Gyvuliais apsiver̃tę, nėr mum laiko On. To siuvimo apsiver̃tęs Jrb. Tos bobos skudurais apsiver̃tę KzR. | Mergų apsiver̃tęs – gražus vaikis Krš.apkloti (ppr. storai): Apver̃sim tavę dviem kaldrom šiandie, tai gal nebesušalsi Mžš. | refl.: Šalčmirys – kaldrom apsiver̃tęs! Mžš.Alks, Dg apiberti, apibarstyti (ppr. gausiai): Iškasė pailgą duobę, o paskui uždengė rąstais ir apvertė žemėmis J.Ap. Muni àpvertė žemėms Rt. Tėvą apver̃tę buvo žeme [sprogus bombai pastate] Dglš. | prk.: Esma apverstì su moliu Jdr.refl. prk. gausiai apaugti, apželti: Nėra suvis rugių – apsìvertė žole Slm.refl. apsikasti: Su apyvoru žemių apsiver̃skite JI42.apipilti, aplieti (ppr. skysčiu): Àpvertė su dikalonais, smirdėsu kaip merga Krš. | prk.: Apver̃s su purvo viedru (apšmeiš), tokie daba žmonys Krš. | refl. tr.: Veizėk, jug jau visą pilvą apsìvertei Krtn. 9. refl. tr. užversti, užkrauti (ppr. ką sunkų): Ant šakės galo apsiverčiù tą pleką, tai tik tada pakeliu Snt. 10. tr., intr. Vkš, Šv padaryti netvarką, sujaukti, užgriozti: Parvažiavus tvarkysiesiu, àpvertė visur vyrai KzR. Ar gali tat vyrą kur palikti – viską antraip apver̃s Krš. Nepaspėji sustvarkyt, tie bernai vėl viską apver̃čia Sb. Àpversta viskas [palėpėj], nenupulkit Plv. Ji tuoj užkūrė ugnį ir užkaitė puodą vandens. Kol vanduo šilo, ji vikriai ruošėsi po nežmoniškai apverstą trobą V.Aln. ^ Be motriškos rankų gyvenimas àpverstas Krš. | refl. Vkš: Apsiver̃tusi apsiver̃tusi – par darbus neturu kada apsitvarkyti Trš. Žinai – vyras: apsiver̃tęs apsiver̃tęs, Jezau! Jd. Tep apsiver̃tęs – reikia aptvarkyt KzR. Po baliaus apsver̃tę – sustvarkysma Vj. Katras čia vyras būs susitvarkęs – vis apsiver̃tę Krš.refl. apsikrauti, sukaupti: Reik važiuoti, tamsta nežmoniškai apsìvertys Krš.tr. apeiti (ką) ieškant, apieškoti, išmaišyti: Ir kad visur girią apvertė, apieškojo, ir rado ženklą – patalus, ant samanų padarytus DS76(Rs). Visą daržinę apverčiau, o kirvio neradau Krtn. 11. tr. H, H219, R377, 506, ŠT297 pasukti, pagręžti, pakreipti (į ką), pakeisti (kieno) judėjimo kryptį: Apvertė tada anie vyrai veidą iš ten ir ejo Sodomon Ch1Moz18,22. | Rankas apversčiau prieš neteisingus plėšančius tarnus meilingus SGII44. | refl.: Tai kur nūnai apsìvertei? Btrm. Kur jau jūs nūnai apsiver̃sit, ar dar pabūsit? Azr. Šniūreliukai siauriausi, nei kur apsver̃čia, nei višta možna išleist Klt.nukreipti (akis): O akys visų bažnyčioj buvo apverstos ant jo (Jėzaus) GNLuk4,20. Veizėk ant kūdikio, kad … išalkdamas arba trokšdamas kaip tai akis savo verkdamas apverta ant motynos, nes žino, jog motyna jo neatmes jį nuo krūtinės savo P.apgręžti, apsukti į kitą pusę: Arklį apversmè an ledo i tęsme Str.refl. nuvykti ir sugrįžti, sparčiai suvažinėti: Daktaras suskubo apsiverst ir pabūt abiejuose sodžiuose A.Vien. Nulėkiau į Kauną, tuoj apsiverčiau ir grįžau Prn.MTXXII, Ėr, Ukm iškreipti (kalbą, mintį): Pasakyk geriausiai, jin vis kitaip apver̃čia, vis ant blogo (iškreipia mintį) Kair. Pri jum, tėvai, motinos, apverčiu kalbą mano Pron.savaip panaudoti, suvartoti: Mano aprokuota, kur apver̃st [medieną] Lp. Atliekančius pinigus apversk vargšų pašalpai A.Damb. Taip juos (guldenus) apversdavo, kad nauda grįždavo atgal į močiutės namus Ašb. Įduotus jam keliapinigius apvertė kitam reikalui A.Janul.P, NdŽ, , Lkv savaip ar priešingai (ką) padaryti: Àpvertė visa tos vainos Rod. Nėr teip dievobaimingo darbo, katro žmonys ant pikto neapverstum M.Valanč. Nors pažintum visą išminties gilumą, tiek tik tu ja telaimėsi, kiek doron apversì BM453. Apversti kieno darbą ant naudos lietuvystei V.Kudir. Mokytesni lietuviai, kuriems rūpi apšvietimas ir savimonė žmonių, gali … paklabinti jausmus jų ir apversti tuos jausmus ant gero lietuvystei A1885,374. Stabmeldžiai nori mane apversti į savo tikėjimą, o aš esmi katalikė M.Valanč. Žmogus misliji teip, o Dievas apverčia kitaip Sln. Dievas dar gali viską kiteip apver̃st Lnkv.(mokinių) neižtikėjimą Dievas àpvertė ant gero, tatai yra ant pastiprinimo vieros mūsų DP226. Teip pat ir Ponas Dievas daro: neduoda pirmu naujų loskų savo, pakol pirmiaus duotųjų ant gero neapvers P. Ant savo naudos apverčiu B. Visą savo gyvenimą ant to apverti, kad su šėtonu po smertimi draug gyventum TS1896,12. Per griekus visas gėrybes Dievo apverčiame ant savo iškados ir prapulties Tat. | refl. L: Mėnuo sudyla, tada apsver̃čia, stoja jaunas Žl. Vėjas apsivertė. Pučia iš vakarų I.Šein. | prk. Vlk, Jrb: Vasarą šalta, rudinį šilta – apsìvertė viskas Krš. Kai tas ponas ją apsiženijęs, tuoj tai viskas kitoniškai apsivertę Sln. Kaip viskas sviete apsìverta: Stalinas buvo kaip jei švęstas, daba tik keika Krš. Rytojaus sulaukus viskas apsivers į gerą J.Balč. Ateis gadynė, užgims kiti žmonės, apsivers mokslas, apsireikš naujos nuomonės ir svietas juoksis iš senųjų, pavadinęs jas klaidingomis Blv. 12. tr. padaryti kitokį, pakeisti (pavidalą, išorę ir pan.): Viską ing pelenus [ugnis] apvertė DS123(Šmk). Vyskupas, atvažiavęs į Tauragę, rado bažnyčią apleistą, neuždarytą ir mažne į kūtę apverstą M.Valanč. Žemaičiai, visą Sambijos kraštą į kūlį ir vandenį apvertusys, su didžiu grobiu namon pagrįžo S.Dauk. Sielvartą ing džiaugsmą apversdavai MKr3. Trisdešimtmetinis karas didžiausią Vokietijos dalį kone į pūsčią apvertė prš. | refl. , Krš: Apsìvertė ir visas būstymas Zt. Ten randame keletą obelių, apsivertusių į laukines A1885,371. Vynas krauju apverčiase Jėzaus SGI143. Duona tieg jo viduriuose … apsivers ing tulžį gyvačių SPI381. Par tinginį iš darbinykų apsivertėt ing ubagus R215. | Kaip jai (poniai) čia pagelbėjus ir likvidavus taip nelemtai apsivertusią situaciją J.Sav.Auk burtų galia suteikti vienai būtybei kitos būtybės ar daikto pavidalą, išorę, formą: Kap apčeravoj[o], àpvertė šuniu LzŽ. Apversiù vieną sūnelį ąžuolėliu, kitą – uoseliu (ps.) LKT396(Bn). Paėmė ir apìvertė [ragana] veršeliu posūnį Tvr. O kaip páreisi visus pečius ugnies, taip tada velniai tave apvers į visokius žvėrius DS233. Visą vestuvę apvertė vilkais Pkn. Visos raganos – nedoros: jos niekados nedarys žmogui gero, bet vis į piktą: arba į šunį ką apvers, į vilką, arba sutrauks į kamuolį BsMtI73(Sln). Bacionas iš žmogaus apìverstas, anas buvo žmogus Str. | refl. L, Ker, Arm, Ad, Pls, Sn: Apsìverčia čertas boba, ateima ir neduoma miegot Lz. Verkdavo, vaitodavo, šaukdavo [kažin kas] visokiais balsais, tai gyvuliais, tai žmonėmis apsivertęs LTsIV493. [Velnias] apsìvertė žmogumi ir eina prie to gaspadoriaus prašytis už berną BM221(Jsv). Atsigėrė iš šunio pėdos ir apsìvertė baroniukais Dbg. Apsiver̃siu ašianai panele ČrP. Vidurnaktį iš žarijų apsivertė daug pelių LTR. Čia broliai suprato, kad tai velnias, apsivertęs kunigu, išviliojo iš jų iškastus pinigus BsPII205(). Tada karalienė, apsivertus gulbe, plaukė ant krašto ir giedojo MPs. Apsiverčiau geniu ir nulėkiau in girią Brt. Ė pati (motina) apsìvertė egle GrvT79. Velniai apsivertė uodais, ir pulkas sulindo skylėn, o kareivis juos ažkalė kuoleliu LTR(Slk). Ir apsiversiu žalia žolele, ir aš žaliuosiu lygioj pievelėj LTR(Upn). Aš apsiversiu pilka gegule, tai aš skradžiosiu žalioj girelėj TDrIV30(Ml).padaryti ką kitu, pakeisti priklausymą: Tėvas buvęs gudas, ale moma apìvertė [lietuviu] Ad. Vaikus mokyklos àpvertė į netikėlius Rdn. Kaime buvo gerai, kas juos (jaunimą) žvėrim apìvertė Sld. 13. tr. palaikyti kokiu: Durna apver̃čia mane vaikai Klt. Jį suvis durnuom apìvertė Dglš. Buvo du broliai razumni, ė trečias durnium apiverstas (ps.) Tvr.refl. 1, Rmš, Ėr, Ln, Kp, Ub dėtis, apsimesti kuo, laikyti save kuo: Čia vis lenkais apsver̃tę ir in lenkiškas pamaldas lekia DrskŽ. Čia tie vietiniai, kur apsiver̃tę už vengrius, tai visokiom zalabaikom apgaudinėdavo Sb. Atsigulė an uslano ir apsìvertė negyvu Vrn. Kritau po stalu i apsìverčiau negyvas Škt. Apsìverta liga (dedasi sergančiu) i vaikščio[ja] pamiškiais Rdn. Reik apsiver̃sti durniu, tinginiu Vgr. Sunku visgi šeimynoj gyvent: tylėk tylėk durniu apsiver̃tęs Ob. 14. tr. pašalinti iš valdžios, atimti valdžią: Visi buvo pasitaisę maskolių valdžią apversti prš. 15. tr. apipilti (apie prakaitą): Prakaitas apverta tavi, kol išneši par sieną savo nešmenę Šts. 16. tr. impers. gausiai išberti (spuogais): Nū daikto vaikai apverstì! Vn. Suleido vaistų kaži kokių, šit rankelė tebė[ra] apverstà, buvo visą apver̃tę Krš. 17. refl. 1, DūnŽ, Pj, Kvr, Sdk, Upt, Lp, Srj (iš ko) pragyventi, išsiversti: Maždaug po pusės metų abudu draugai vėl užėjo į mano krautuvę ir klausė, kaip aš apsiverčiau su duotais pinigais J.Balč. Duok Dieve galvą, mokėsiu ir be pinigų apsiver̃st Srv. Pinigo turim, apsver̃čiam Aln. Nežnau, kap aš apsiversiù DrskŽ. Ir dabar katras geria, kad ir dirba, ir neapsiver̃čia, žiūrėk, eina skolytų Kp.A1884,3, J.Jabl, 39,550, [i]pasielgti: Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiver̃sti J. Neapsiver̃si be jos, ana viską pamato Gg. Kaip čia mas apsiver̃sma, ka[d] trobą graus? Krš. Teisybė, ištižusi [moteris], nesumoja, kaip apsiversti Žem. O po tų dienų su viena nakčia kad nepastatysi bažnyčios, tei aš su tavim kiteip apsiversiu DS148(Vdk). Bet kaip jūs ir jūsų vaikai apsivers be medžio, to nesuprantu M.Valanč. 18. refl. , Al, Vrn, Lp, Arm, Ad gyventi, būti kur: Kur apsìverčia šitoj mergaitė, aš to miesto nežinau DrskŽ. Nebagėlis, kur jis dar̃ apsìverčia Dbč. Viengungis visur apsiver̃čia Rmš. Kur jis dabar apsìverčia? Plm. | Vienoj pusėj šlėkta, kitoj pusėj dvaras, kur tu apsiverti, visi tave bara LTR(Ppr). Nutrotijau vainikėlį lankoj po jovaru! Ai, aš jauna mergužėlė, kaip aš apsiver̃siu? JD10. 19. tr. įvertinti: Apver̃sti, ko vertas JI99.
◊ ant juõko apver̃sti pašiepti, iš ko šaipytis, išjuokti: Koks tai padūkimas, ant juoko apversti tas teisybes, kurias pati Dvasia švenčiausia patvirtina P.
ant niẽkų apver̃sti sumenkinti, neteikti pakankamos reikšmės: [Tikintieji] prociavoja sau tykiai ir procės savo neapverčia ant niekų M.Valanč.
aukštỹn kójomis apsiver̃sti
1. Brb iš esmės pasikeisti: Kodėl viskas taip aukštỹn kójums apsìvertė: i vėliava, i tokios kalbos, i bažnyčia Krš. Per valandėlę pasikeitė visi planai, viskas apsivertė aukštyn kojomis . Jam rodėsi, kad visas pasaulis apsivertęs aukštyn kojomis J.Balč.
2. pasidaryti didelei netvarkai, susijaukti: Kitaip pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis .
aukštỹn kójomis apver̃sti
1. Brž padaryti didelę netvarką, sujaukti: Vaikai àpvertė gryčią aukštỹn kójom Tr. Jūs, bebrai, kur pasisukat, visur viską apverčiate aukštyn kojomis, – sušuko ūdra įtūžusi (ps.) J.Avyž.
2. NdŽ iš esmės pakeisti: Naujasis šeimininkas viską àpvertė kójom aukštỹn Jnš. Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis P.Cvir. Juk vienas žodis, vienas rankos mostas gali apversti aukštyn kojom visas tavo svajones, visą tavo gyvenimą .blogai, priešingai išaiškinti, įvertinti: Jis kitus apkalba, aukštỹn kójom apver̃čia Klvr.
į niẽką apver̃sti palaikyti menku, nevertu dėmesio, nuvertinti: Viršininkas išmėtinėjo likimui, kad į nieką apvertė jo viltį V.Kudir.
kalbomìs apver̃sti apkalbėti: Tos velnėnės verstè àpverta kalbum̃s i dorą žmogų Krš.
kálnus apver̃sti daug padaryti, nuveikti: Kokius kalnus gali vienas žmogus apversti? I.Simon.
kìta (kìtą) apver̃tus ką bekalbėtum, šiaip ar taip sakytum: Kita apvertus, yra ten lingvistiškos klaidos, ir tokios, katras noringai pripažintų ir kunigas Miežinys J.Jabl. Kìtą apver̃tus, mūsų miestas [Klaipėda] tikt vieną brydį savo vardą įdabotinai išteisino Mit I64.
[keliaĩs] kū̃liais apver̃sti iš esmės pakeisti: Tą valstybę àpvertė keliaĩs kūliaĩs Rs.
[keliaĩs] kū̃liais apsiver̃sti iš esmės pasikeisti: Gyvenimas keliaĩs kū̃liais apsìvertė Mrj.
kū̃lvertomis apsiver̃sti pasikeisti: Vėjas skverbiasi pro vatinuką, į veidą tyška vandens purslai, nesupaisysi, kas tai – sniegas ar lietus, gamta kūlvertomis apsivertė šią žiemą .
liežùvį (liežiùvį) apver̃sti Jdr (galėti) kalbėti, pratarti: Kaip tu tokiam vaikuo liežùvį gali apver̃sti, ka spirsu!? Krš. A prisisprogai, ka liežùvio nebgali apver̃sti? Krš. Tingi liežiùvio apver̃st Žl. Nei vaikščiojo, nei šnekėjo, liežuvẽlį biškį àpvertė (apie apsigimusį vaiką) End. Mamaite! mamaite! – vos beapverčia liežuvį, – gerti!.. Žem. Tiek girtas – liežùvį vos apver̃čia Kt. Vakare susirinkdavo visi prie stalo išvargę, barniams liežuvio neapvertė J.Balt. Liežuvis yra visaip apvertamas LTR(Lkv).
liežùvio (liežiùvio Prng) neapver̃čia , , Jrb, Jnš, Srv, Ds; Vkš, Krkš sunkiai kalba, nepajėgia kalbėti: Skauda gerklę, liežiùvio neàpverčiu Brb. [Ligoniui] akys temsta, liežuvio neapverta srš. Liežiùvio jau nebeapver̃čia, o sklenyčią alaus da vis laiko ranko[je] Skrb. Girčiausis – liežùvio nebeàpverta Krš. Pri tilipono atsistojęs [girtuoklis], liežùvio neàpverta Krš. Kab jis šnekės ruskai, kad jis lietuviškai liežùvio neàpverčia Lp. (kam, kieno)
liežùvis neapsiver̃čia (suñkiai apsiver̃čia) (kas) neįstengia ar nedrįsta prabilti, kalbėti: Mun liežùvis neapsìverta taip sakyti Krš. Tau liežuvis apsiverčia apšaukti mane parsidavusiu gestapui J.Avyž. [Dainius] lig šiol dar nežino, kaip ją vadinti: mama – niekada nepašauks, o Zose – vėl kažkaip liežuvis neapsiverčia V.Bub. Mano liežuvis vis sunkiau apsiverčia ir dar mažiaus greitas Skv2Moz4,10. Jis buvo toks geraširdis, jog liežuvis neapsiversdavo su juo ginčytis .
niẽkais apver̃sti palaikyti menku, nevertu dėmesio dalyku, nepaisyti, nevertinti: Tėvų kruviną darbą niekais apvertė .
širdìs [kū̃liais, keliaĩs kū̃liais] apsìvertė [krūtìnėje, מyvatè] pasidarė negera (iš pasibjaurėjimo, pykčio, gailesčio, išgąsčio): Širdis apsiverčia stačiai iš pasibjaurėjimo I.Simon. Širdis mano apsivertė (viršuje apalpo) žyvate mano, nesa eš didei nusitūžijau BBRd1,20. Širdis stačiai apsiversdavo, į ją žiūrint . Nuo tokios minties širdis kūliais apsiverčia krūtinėje J.Avyž. Apsìvertė širdìs keliaĩs kū̃liais Prn.
už niẽką (užniẽk) apver̃sti
1. neparodyti deramos pagarbos, žiūrėti iš aukšto, nevertinti: Žinai gi, našlystėj ne vyras, ne kas, gaspadinę greit už nieką apverčia Sz.
2. palaikyti menku, nevertu dėmesio, nevertinti: Perprašau tave, kad tavo dovanos užniek apverčiau LTR.
virš kójomis apver̃sti sujaukti: Pagaliau užėjo revoliucija ir karas ir viską virš kojomis apvertė J.Sav.
\ versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti; paišversti; nuversti; paversti; padversti; parversti; perversti; pieversti; praversti; priversti; razversti; suversti; užversti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apversti — apver̃sti vksm. Vaikai̇̃ àpvertė kė̃dę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apverstinis — apverstìnis, ė adj. (2) apverstasis: Apverstìnis vaizdas BŽ306. Bendražiedžiai teturi mezginėje tik po vieną sėklakiaušį, bet jie apverstiniai rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvertimas — apvertìmas sm. (2) DŽ1; D.Pošk 1. Sut, N, ŠT383 → apversti 1: Pagriovimas, apvertimas SD196. 2. → apversti 3: Dirvos sluoksnio arba velėnos apvertimu siekiame nutraukti anksčiau toje vietoje augusių augalų vegetaciją rš. 3. → apversti 4: Galima… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvartyti — tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L 1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm. ║ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartyta mašinelė Krš. 2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartyk tankiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvožti — tr., apvõžti, ia (àpvožia), àpvožė 1. H, H159, N, Š, BŽ267, LVI135, NdŽ, KŽ, DŽ1, Vgr, Dj, Sug apdengti (dangčiu, dubeniu), uždengti: Apdengiu, apvožiu SD187, SD224. Apvožiu, užvožiu R68, MŽ90. Puodą dangčiu apvožti K. Supjaustai [ajerų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kniūpsčias — kniūpsčias, ià adj. (3); SD239, R53 veidu į žemę, ant pilvo (apie gulintį): Jis kniūpsčias guli J.Jabl. Pamatysi kniūpsčius už tvoros ar po pašiūre betimsant K.Donel. Kap jis gali kniūpsčias miegoti? Vv. Guli kniūpsčias, suprakaitavęs Užp. Kojos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paversti — paver̃sti, paver̃čia (pàverčia), pàvertė 1. tr. H, MŽ, K, M, LL112, L, ŠT299, DŽ, NdŽ, KŽ pargriauti, paguldyti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įversti — įver̃sti, įver̃čia (į̃verčia), į̃vertė 1. tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ įgriauti, įguldyti, įmesti, įsviesti: Į marias juos įvertė CII571. Invertė duobėn LKKXI165(Zt). Piemenys sugavo avį, surišo kojas ir įvertė vežiman M.Katil. Per ašį iñvertė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antversti — antver̃sti, añtverčia, añtvertė (ž.), ančver̃sti 1. tr. užversti ant viršaus, užblokšti. antverstinaĩ adv.: Rugius pjauna antverstinaĩ, prypjaumu (verčia pradalgę ant nepjautų javų) Varn. ║ užlenkti: Plokščioji siūlė yr, kad siuva uždurdamos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apakėti — 1 apakėti tr. 1. K baigti akėti, supurenti dirvą akėjant: Kiek pasėja, tiek ir apakėja Gs. Mėšlus jau aparėm ir apakėjom Kp. | refl. tr., intr.: Ar jau apsiakėjai (viską apakėjai)? Lp. Jau apsiakėjau visą pūdymą Ėr. Kviečiai gražiai pasisėjo ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language